“Ne”. Tai buvo vienintelis žodis kurį išgirdau save tariant, kai už kelinto posūkio išvydau dulkių debesį, nukritusį motorolerį ir šalia jo gulintį vaikiną. Tokiomis akimirkomis, regis, viskas sulėtėja, garsas išnyksta ir ta atkarpa ,skirianti jus arodo kad tik tįsta. Per kelias sekundes spėji apgalvoti kokiu numeriu reiktų skambinti greitąjai, prisimeni kad telefoną palikai namie, mąstai ar jei garsiai šauktum pagalbos, kas nors išgirstų, galiau