Blogas

Metai

2024-01-23 16:58:33
Metai
,,Jeigu galėtum atsukti laiką atgal ir išgyventi vieną dieną iš naujo, kuri diena tai būtų ?“ Iškart žinojau atsakymą. Pernai. Pavasario pabaiga. Diena, kuriai tik prasidedant, galvojau, kad nualpsiu iš baimės ir džiaugsmo. Galėčiau- išrašyčiau tą parą po minutę, po sekundę, nepamiršdama nė vieno žmogaus plaukelio virptelėjimo, nė vieno ilgo ar baikštaus atodūsio. Tą dieną atrodė, kad kaštonai pražydo specialiai šiai progai. Ir ne tik ta diena.

Nurimo

2023-12-03 17:29:24
Nurimo
Anksčiau, net nebūčiau pagalvojusi, koks šventas momentas rašyti palinkėjimą į knygą. Nesvarbu- sutiktam ar niekad nematytam žmogui. Kaip sudreba ranka, bijant nesuklysti. Dar keisčiau suvokti, kad tas žmogus, užvertęs paskutinį lapą pažins mane geriau nei kada būčiau sugebėjusi prisistatyti. Pradžioje ši mintis baugino. O dabar ramu kažkaip. Niekuo aš nuo tavęs nesiskiriu. Viską, skirtingai, bet išgyvenom visi.

Saldus liūdesys

2023-09-12 19:06:27
Saldus liūdesys
Taip visada nutinka. Ką matei, supranti tik po laiko. Ir man, „dašilo“ kas įvyko tik kai gėriau vyną kalnų apačioje ir žiūrėdama į raudonuojančias saulėlydyje viršūnes, galvojau, kad geriausias jausmas yra daryti dalykus kurių bijai. Skamba pompastiškai. Bet kai pabandai – supranti. Toks saldus liūdesys aplanko viskam baigiantis. Toks, geras liūdesys, minkštas. Mažai jame žodžių, bet nuo jo šilčiau darosi.

Ar mes pažįstami?

2023-07-24 18:55:11
Ar mes pažįstami?
Žmogus, kaip upė. Vaga ta pati, vanduo kitas. Ji turi potvynius ir atoslūgius. Ir kiekvienas žmogus sustojęs prie skirtingų jos krantų, pasakos skirtingą istoriją. Ji bus gąsdinanti, neprognozuojama, kitas ją patirs kaip atgaivinančią, palaimos kupiną jėgą. Pasiilgs jos ramybės. Stebėsis kokia nepaprasta galia jos srovė griauna viską aplinkui. Upė ta pati. Vanduo kitas.

Permąstymai

2023-06-05 17:44:34
Permąstymai
Pasisuku ant kito šono ir bandau laikrodyje suskaičiuoti valandas, kurios mums dar liko. Pažiūriu į miegantį veidą ir švelniai pabučiuoju jausdama, kad kiekvieną kartą prisilietusi aš prarandu gyvybę. Jis mieguistai pasimuisto ir suradęs mane vėl apkabina. Toliau stebiu virš mūsų kabančią lempą ir mąstau, kad turėtume po šitiek metų pagaliau prabilti. Tai, turbūt, būtų logiška. Bet niekas tarp mudvieju, niekados nebuvo logiška. Vis tik- nieko ti

Open relatioship

2023-03-18 17:56:11
Open relatioship
Bulshit. I could end this text with only one word, and that would be the best explanation and best conclusion for this topic. Yet, I feel that for those who never experience it or who consider trying- I need to explain more. Explain, why it's bulshit.

Užglostyk skausmą

2023-02-16 18:06:21
Užglostyk skausmą
Kaip man pasisekė, galvoju brisdama per vandenį link jo. Kaip man pasisekė, kad šitiek metų išgyvenau be karo, o jam prasidėjus- apie jį tik girdėjau. Priplaukiu, bet jis tik žvalgosi aplink, tarytum saugo, nežinia nuo ko, bet saugo. Ir man ramu šalia. Liūdnai ramu. Ir namo nakčia lydėdavo, tarsi taip atsukdamas laiką atgal, kuriuose močiutės pasakodavo apie laikus kuriuose žmonėms rūpėjo žmonės. Manau visas bangas išgirdom kurios per tas die

Kvepalai

2023-01-27 18:32:34
Kvepalai
Tada kitaip nei dabar- buvau tik pradėjusi rašyti knygą, tiksliai nežinodama kokia ji bus. Dabar, baigiu ją rašyti ir pagaliau suprantu apie ką, visi tie metai buvo. Laukiu. Tik šį kartą laukti nebeskauda. Šįkart nuo manęs niekas nebepriklauso. Labai geras jausmas aplanko pasakius viską ką turi pasakyti. Kai atiduodi visus įmanomus įrankius žmogui ir dangui į rankas - gali nurimti. Niekas nuo tavęs nebepriklauso. Tau telieka stebėti saulėlydžius