Mano vargšas lagaminas, kurio jau keli ratukai atsisako tarnauti vėl ruošiasi į kelionę. Manau, kad dar metai ir aš jį galutinai pribaigsiu. Tikriausiai lagaminas yra vienintelis dalykas, kuriam bebaigiant susidėvėti žmonės turėtų džiaugtis. Aš džiaugiuosi. Kaskart jį kraudama ir svajodama ką ateitis padovanos. Ir iškraudama. Su kiekvienu išimamu rūbu -prisimindama.
Paskutinį kartą jį oro uoste nešė mano buvęs mylimasis. Šiandien jis tapo tėčiu ir aš buvau vienas iš pirmųjų žmonių kuriems jis apie tai pranešė. Keisti laikai, sverdama savo gyvenimą kuris turi būti lengvesnis nei 20kg, galvoju ir šypsausi. Naujienos kurios kažkada sudraskė širdį į skutelius šiandien keistai džiugina. Mums reikėjo susitikti. Kad suprasčiau, ko be tokių gyvenimo “šposų” nebūčiau supratusi. Galvoju, kiek žmonių pirštų antspaudų liko ant mėlyno lagamino paviršiaus. Kiek jų pasiliko. Ar pasiliko? Ir vėl šypsausi.
Tas nuvalkiotas, bet visada adrenalino įpučiantis jausmas turint tik vieną bilietą. Buvau labai pasiilgusi nežinoti. Ir bijoti. Jausmas panašus kaip prieš pirmą pasimatymą, kur nežinai ar tiksit vienas kitam, bet kiek esat susipažinę – jauti kad “lipsit”. O kadangi į tikrus pasimatymus žmonės nebekviečia, o to jausmo, su kiekviena diena vis labiau ilgiu, aš keliauju. O kai pradedu bijoti, nes eilinį kartą važiuoju kur niekas nei laukia nei šaukia, aš primenu sau kaip prieš 4 metus trenkiausi į kitą planetos puse, net pusę sakinio užsienio kalba neišlemendama. Ir tai buvo geriausias dalykas kokį esu kada iškrėtusi. Tikiu, kad ir dabar elgiuosi teisingai. Svarbiausius santykį mes kuriame ne su kitais, bet su savimi. Ir jei tiesa, kad labiausiai save pažinsi išspyrus save už komforto zonos, tai mano mylimoji Agne, kaip gera bus vėl su tavimi pažindintis iš naujo.
Šį kartą ne už jūrų marių. Į Barseloną. O toliau- žiūrėsim. Būsi kur aplink – primink man kad esi J
Tikiuosi mano lagamino ratukai dar atlaikys kelis pasaulio oro uostus. O tada, kažkur ir kažkada taps gražia interjero detale.
Nors, kaip prabėgę metai byloja, mažai tikėtina tokia baigtis.
Duolingo praėjau 21 levelį. Jau moku ispaniškai užsisakyti alaus. Matyt, išgyvensiu.
Hasta luego !